- kriauklas
- šonkaulis
a. n.
grobas, kriauklas, riba (tarm.), ribkaulis
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
kriauklas
Look at other dictionaries:
kriauklas — sm. (3) J, J.Jabl, DŽ, (1) J, NdŽ 1. S.Dauk anat. šonkaulis (costa): Kriauklo kaklelis (collum costae) rš. Kriauklo galvena (capitulum costae) rš. Gera krūtinė tur būti aukšta, plati, su išlenktais kriauklais rš. Per vakarušką išsitiesė su savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
kriauklinis — 2 kriauklìnis, ė adj. (2) 1. NdŽ → kriauklas 1: Kriauklinis kaulas (costale) rš. Kriauklinė kremzlė (cartilago costalis) rš. 2. Brs su išsišovusiais kriauklais, liesas: Ans tokią kriauklìnę kumelę turėjo Skd. 3. NdŽ → kriauklas 4: Konchilijos,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apžįsti — tr. K, JI104, Rtr, Š; S.Dauk, LVI138 1. apčiulpti: Lokys atdarė duris, aždušino bobą, mėsą apžìndo, kaulelius sukrov[ė] po slenksčiu (ps.) Lz. | refl. tr.: Apsižįsti pirštus sau Db. 2. refl. N per daug žindant susirgti: Neduo[k] teliuku valiau,… … Dictionary of the Lithuanian Language
kranklas — 2 krañklas sm. kriauklas: Tylėk, varlės krañklas! Lel … Dictionary of the Lithuanian Language
kriaukalas — kriaũkalas sm. (3b) 1. Vlkv sudžiūvęs ar sušalęs purvo luitas, grumstas: Dabar dumblas iki kelių, o kai pašals, tai nė paeisi, nė pavažiuosi par kriaũkalus Skr. Kriaukalas – kas nors būva sušalęs J. Tokiais kriaukalaĩs sunku eiti Skr. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kriauklys — 1 kriauklỹs sm. (4) 1. J, Skp zool. moliuskas: Ar sugavai nors vieną kriaũklį? Bd. 2. moliusko kietasis apdangalas, kiautas: Jo rankos buvo grubios, pirštai platūs, storais ir kietais kaip maži kriaukliai nagais rš. 3. šonkaulis: Vežimas… … Dictionary of the Lithuanian Language
surangyti — 1 surangyti tr. 1. K, DŽ, Lp sulankstyti, suringuoti: Surangyk šitą audeklą Vlk. Nemoki surangyti vadelių Sdb. Tai ne dešrelės – aš pamačiau: virvės surangytos ir pakabintos besančios Tat. ^ Mano tėvo juostos niekas nesurango (kelias) Rš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
žemčiūginis — žemčiū̃ginis, ė adj. (1) NdŽ, žemčiūgìnis (2) K, NdŽ, KŽ; SD245, N, L 1. padarytas iš žemčiūgų: Ji turėjo ant kaklo didelius žemčiūginius karolius sp. 2. suformuojantis žemčiūgą: Kriauklas žemčiūgìnis I. Žemčiūginė krauklė Sut. Žemčiūginiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
Rücken — Rücken: Die altgerm. Körperteilbezeichnung mhd. rück‹e›, ruck‹e›, ahd. rucki, ‹h›rukki, niederl. rug, aengl. hrycg (engl. ridge »‹Berg›rücken, Grat«), schwed. rygg gehört im Sinne von »Krümmung« zu der unter ↑ schräg dargestellten idg. Wortgruppe … Das Herkunftswörterbuch
Rückfall — Rücken: Die altgerm. Körperteilbezeichnung mhd. rück‹e›, ruck‹e›, ahd. rucki, ‹h›rukki, niederl. rug, aengl. hrycg (engl. ridge »‹Berg›rücken, Grat«), schwed. rygg gehört im Sinne von »Krümmung« zu der unter ↑ schräg dargestellten idg. Wortgruppe … Das Herkunftswörterbuch
rückfällig — Rücken: Die altgerm. Körperteilbezeichnung mhd. rück‹e›, ruck‹e›, ahd. rucki, ‹h›rukki, niederl. rug, aengl. hrycg (engl. ridge »‹Berg›rücken, Grat«), schwed. rygg gehört im Sinne von »Krümmung« zu der unter ↑ schräg dargestellten idg. Wortgruppe … Das Herkunftswörterbuch
